Babeziozė - pavasarį sugrįžtanti liga

Atšilus orams ir bundant gamtai iš gilaus žiemos miego pabunda ir erkės, kurios daugelio gyvūnų augintojų žinomos, kaip nelaimę pranašaujantys ženklai ir labai nemalonias ligas nešiojantys parazitai.

Lietuvoje viena iš dažniausiai erkių pernešamų ligų yra vadinama babezioze. Šią ligą sukelia plika akimi nematomi vienaląsčiai pirmuonys, kurie iš erkės - nešiotojos organizmo kraujo siurbimo metu per seiles patenka į jūsų augintinio organizmą ir pradeda jį žaloti.

Ligos inkubacinis laikotarpis tęsiasi iki 14 dienų. Šio laikotarpio metu gyvūnas gali jaustis visiškai įprastai arba galite pastebėti nežymų elgesio pakitimą. Retais atvejais liga pereina į lėtinę formą, kuri tęsiasi kelis mėnesius ar net metus.

SIMPTOMAI

• Sumažėjusi energija
• Neturi apetito
• Blyškios dantenos ir kitos gleivinės
• Karščiavimas (>39,0C)
• Pasikeitusi šlapimo spalva (tamsiai rudas arba raudonas)
• Padidėjusi pilvo apimtis
• Pageltusi oda

Babezijos patekusios į šuns organizmą gyvena ir dauginasi eritrocituose. Kai ląstelėje susikaupia didelis kiekis babezijų, ji yra sudraskoma ir parazitai migruoja toliau. Tokiu principu yra sunaikinami dideli kiekiai eritrocitų, o tai sukelia hemolitinę anemiją ir palaipsnį savijautos blogėjimą. Sudraskyti eritrocitai į kraujotaką išleidžia didelius kiekius hemoglobino, dėl kurio staigaus kiekio padidėjimo organizme galite pastebėti, kad gyvūno šlapimas tapo tamsiai rudos arba raudonos spalvos. Galite pastebėti, kad pasikeičia gyvūno odos spalva, ji įgauna gelsvą spalvą. Tai vienas iš geltos požymių.

DIAGNOSTIKA

Siekiant nustatyti ar jūsų gyvūnas serga babezioze pirmiausia yra atliekama išsami apžiūra: įvertinama kūno temperatūra, gleivinių spalva, kvėpavimas ir širdies darbas, susirenkama išsami ligos istorija apie tai ar gyvūnas turėjo įsisiurbusių erkių, apie gyvūno gyvenimo būdą.

Jeigu kyla įtarimas, kad šuo serga babezioze atliekami kraujo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai. Šių tyrimų pagalba įvertinama kiek pažengusi anemija, ar nesutrikęs kraujo krešėjimas, ar nesutrikusi inkstų ir kepenų funkcija. Jeigų šių tyrimų nepakanka galutinai diagnozuoti babeziozei, tada imamas lašas kraujo iš smulkios periferinės kraujagyslės, pvz.: ausies krašto arba pado pagalvėlės, ir jį nudažius specialiais dažais mikroskopo pagalba ieškoma parazitų eritrocituose.

GYDYMAS

Suleidžiami vaistai naikinantys babezijas. Jeigu gyvūnas silpnas ir liga pažengusi, tuomet atliekamas intensyvus gydymas lašinėmis infuzijomis, galimas kraujo perpylimas. Stengiamasi išvengti vidaus organų pažeidimo. Gyvūno būklei pagerėjus naudojami B grupės vitaminai, geležis, folio rūgštis, kad užtikrintume greitesnį eritrocitų atsistatymą ir klinikinių simptomų išnykimą.

PROFILAKTIKA

Kadangi babeziozę sukelia pirmuonys, todėl nuo šios ligos negalima sukurti efektyvių vakcinų ir organizmas nesudaro imuniteto jeigu perserga šia liga vieną kartą. Siekiant išvengti pirminio arba pakartotinio užsikrėtimo svarbiausia yra vartoti antiparazitines priemones atbaidančias erkes.

Įvairūs gamintojai siūlo platų asortimentą priemonių apsaugančių nuo erkių ir kitų išorės parazitų. Tokioms priemonėms priskiriami lašai, antkakliai, tabletės.

Nerekomenduojame naudoti augalinių preparatų, gintarinių karolių ar kitų liaudies medicinoje siūlomų priemonių, nes erkės yra labai agresyvūs parazitai ir gali lengvai prisitaikyti prie tokių švelnių apsaugos priemonių.

Plačiau apie apsaugos priemones nuo erkių paruošime atskirą straipsnį.

Parengė veterinarijos gydytoja Janina Mickutė.